Kas mes esame » Pagrindinis tekstas Nr. 3 » Sociokultūrinė informacija

Norint pasakyti vardus, pavardes, vietovardžius ar kokius pavadinimus, dažniausiai tam pasitelkiama pirštų abėcėlė, kurios kiekvienas ženklas atitinka lietuvišką raidę. Tačiau tokie pirštų abėcėle rodomi žodžiai gestų kalboje yra kaip skoliniai, kuriuos stengiamasi keisti gestais. Tad dažniau vartojami pavadinimai (pvz., miestai ar šalys) dažniausiai turi atitikmenis gestų kalba. Taip pat ir žmonių vardai.

Dauguma kurčiųjų vieni kitus vadina gestais-vardais – tai yra tam tikras sugalvotas ar pritaikytas gestas konkrečiam žmogui. Girdinčiųjų kultūroje tai būtų panašu į  vartojamas pravardes, tik nebūtinai blogąja prasme. Dažniausiai vardus-gestus kurtieji įgyja mokykloje. Jie būna skiriami pagal žmogaus išvaizdą, jo elgesį, kokią nors charakteringą žymę, vardą ir pan. Neretai ir girdintiesiems, bendraujantiems su kurčiaisiais, skiriami gestai-vardai, pavyzdžiui, juos turi dauguma kurčiųjų mokyklų mokytojų ir gestų kalbos vertėjų.